Manoma, kad 143 psalmė yra paskutinė iš atgailos psalmių, tačiau dar daugiau - ją sudaro maldavimas, kad Viešpats išgelbėtų savo tarną nuo nelaimių ir jį persekiojančių priešų. Taip aiškiai matome prašymą atleisti nuodėmes, apsaugoti nuo piktojo ir nukreipti Dievo keliais.

143 psalmė - Šaukiantis atleidimo, šviesos ir apsaugos

143 psalmėje girdime kankinančius Dovydo žodžius, kuriais jis skundžiasi dėl savo jausmų ir pavojaus, kuriame atsidūrė. Tarp šių skundų psalmininkas nesutelkia dėmesio vien į persekiojimo klausimą, bet meldžiasi už savo nuodėmes, už savo dvasios silpnumą ir už tai, kad Dievas jį išklausytų.

Viešpatie, išklausyk mano maldą, išgirsk mano maldavimus, išklausyk mane pagal savo tiesą ir savo teisumą.

Ir nesiduok teisiamas su savo tarnu, nes Tavo akyse nė vienas gyvas žmogus nebus rastas teisus.

Nes priešas persekiojo mano sielą, jis sutrypė mane į žemę, privertė mane gyventi tamsoje, kaip tuos, kurie jau seniai mirę.

Nes mano dvasia liūdi manyje, ir mano širdis apleista.

Prisimenu senąsias dienas, apmąstau visus tavo darbus, apmąstau tavo rankų darbą.

Aš tiesiu į tave savo rankas, mano siela trokšta tavęs kaip ištroškusi žemė.

Viešpatie, greitai išklausyk mane, mano dvasia alpsta, neslėpk nuo manęs savo veido, kad nebūčiau kaip tie, kurie nueina į duobę.

Padaryk, kad ryte išgirsčiau Tavo meilę, nes Tavimi pasitikiu; padaryk, kad žinočiau kelią, kuriuo turėčiau eiti, nes į Tave kreipiu savo sielą.

Išgelbėk mane, Viešpatie, nuo mano priešų; bėgu pas tave, kad pasislėpčiau.

Išmokyk mane vykdyti tavo valią, nes tu esi mano Dievas. Tavo Dvasia gera, vesk mane lygia žeme.

Viešpatie, atgaivink mane dėl savo vardo, dėl savo teisumo išvesk mano sielą iš vargo.

Savo gailestingumu išnaikink mano priešus ir sunaikink visus, kurie vargina mano sielą, nes aš esu Tavo tarnas.

143 psalmės aiškinimas

Toliau, aiškindami 143 psalmės eilutes, atskleiskite šiek tiek daugiau apie 143 psalmę. Skaitykite atidžiai!

1 ir 2 eilutės - Išklausyk mane pagal savo tiesą

"Viešpatie, išklausyk mano maldą, palenk ausį mano maldavimams, išklausyk mane pagal savo tiesą ir savo teisumą ir nesiartink prie savo tarno, nes tavo akyse nė vienas gyvas žmogus nebus rastas teisus."

Šiose pirmosiose eilutėse psalmininkas ne tik nori išreikšti savo mintis, bet ir tikisi, kad bus išgirstas ir išgirstas. Tačiau jo maldavimai išreiškia pasitikėjimą, nes jis žino Viešpaties ištikimybę ir teisingumą.

Psalmininkas taip pat žino, kad yra nusidėjėlis ir kad Dievas galėtų tiesiog susilaikyti ir palikti jam pakelti savo atgailą. Būtent dėl šios priežasties jis eina išpažinties ir prašo gailestingumo.

3-7 eilutės - Aš išskleidžiau jums savo rankas

"Nes priešas persekioja mano sielą, jis sutrypė mane į žemę, jis privertė mane gyventi tamsoje, kaip tuos, kurie jau seniai mirę. Mano dvasia vargsta manyje, ir mano širdis manyje apleista. Prisimenu senąsias dienas, svarstau visus tavo darbus, apmąstau tavo rankų darbą.

Aš tiesiu į tave savo rankas, mano siela trokšta tavęs kaip ištroškusi žemė. Greitai išklausyk mane, Viešpatie, mano dvasia alpsta. Neslėpk nuo manęs savo veido, kad nebūčiau kaip tie, kurie leidžiasi į duobę.

Čia matome psalmininką, praktiškai nugalėtą priešų, nusivylusį ir prislėgtą. Šiuo metu jis pradeda prisiminti gerus dalykus iš praeities ir viską, ką Dievas jau padarė jam ir Izraeliui.

Tuomet dėl tokių prisiminimų jis ilgisi Viešpaties buvimo ir, žinodamas, kad jo laikas eina į pabaigą, meldžia Dievą nenusigręžti nuo jo ir nepalikti jo mirti.

8-12 eilutės - Išgelbėk mane, Viešpatie, nuo mano priešų

"Padaryk, kad ryte išgirsčiau Tavo meilę, nes Tavimi pasitikiu; padaryk, kad žinočiau kelią, kuriuo turėčiau eiti, nes į Tave keliu savo sielą. Išgelbėk mane, Viešpatie, nuo mano priešų; bėgu pas Tave, kad pasislėpčiau. Išmokyk mane vykdyti Tavo valią, nes Tu esi mano Dievas. Tavo Dvasia gera; vesk mane per lygumų šalį.

Pagyvink mane, Viešpatie, dėl savo vardo, dėl savo teisumo išvesk mano sielą iš vargo, savo gailestingumu išnaikink mano priešus ir sunaikink visus, kurie vargina mano sielą, nes aš esu tavo tarnas".

Šiose paskutinėse eilutėse psalmininkas trokšta, kad išauštų diena, o kartu su ja jam būtų suteikta Viešpaties malonė. Ir jis atsiduoda Dievo keliams. Čia psalmininkas ne tik trokšta, kad Dievas jį išgirstų, bet ir yra pasirengęs vykdyti Jo valią.

Galiausiai parodykite savo atsidavimą ir pamatysite, kad Dievas jums atsilygins ištikimybe, teisingumu ir gailestingumu.

Sužinokite daugiau :

• Visų psalmių prasmė: surinkome 150 psalmių
• 7 mirtinos nuodėmės: kas tai yra ir ką apie jas sako Biblija
• Leiskite sau neteisti ir dvasiškai tobulėti