132-oji psalmė, vis dar priklausanti piligrimų giesmėms, yra karališkoji psalmė (kartais priskiriama mesijinei), kurioje poezijos forma aptariami Dievo ir Dovydo santykiai bei jų duoti pažadai.

Manoma, kad šią psalmę parašė Dovydo sūnus Saliamonas, kuris ją kelis kartus paminėjo, norėdamas priminti Dievui, kad įvykdė tėvo nurodymą ir pastatė pažadėtąją šventyklą, o dabar laukia Mesijo atėjimo.

132 psalmė - Pažadai ir atsidavimas

Šioje psalmėje aptariamos trys pagrindinės temos: Sandoros skrynios gabenimas į Jeruzalę, Šventykla (esanti ant Siono kalno) ir pažadas, kad Dievas atiduos sostą Dovydo palikuonims.

Todėl 132 psalmė gali būti ir Saliamono šventyklos pašventinimo Dievui, ir karūnavimo apeigų tekstas, giedamas, kai į sostą įžengdavo naujas Dovydo palikuonis.

Atsimink, Viešpatie, Dovydą ir visas jo kančias.

Kaip jis prisiekė Viešpačiui ir davė įžadus galingajam Jokūbo Dievui, sakydamas:

Aš tikrai neįeisiu į savo namų palapinę ir nelipsiu į savo lovą,

Aš neduosiu miego savo akims ir poilsio savo vokams,

Kol surasiu vietą Viešpačiui, Jokūbo galingojo Dievo buveinę.

Štai išgirdome apie ją Efratoje ir radome ją miško lauke.

Mes įeisime į jo palapines, nusilenksime prieš jo kojų padangtę.

Kelkis, Viešpatie, į savo poilsio vietą, tu ir tavo stiprybės skrynia.

Tegul Tavo kunigai apsirengia teisumu, Tavo šventieji tegul džiaugiasi.

Dėl savo tarno Dovydo nenusigręžk nuo savo pateptojo veido.

Viešpats prisiekė Dovydui tiesą ir nuo jos nesitrauks: "Iš tavo kūno vaisių pasodinsiu į tavo sostą.

Jei tavo vaikai laikysis mano sandoros ir mano liudijimų, kurių juos išmokysiu, jų vaikai sėdės tavo soste per amžius.

Nes Viešpats išsirinko Sioną, norėjo, kad jis būtų jo buveinė, sakydamas:

Čia yra mano amžinas poilsis, čia aš gyvensiu, nes to troškau.

Aš gausiai palaiminsiu jų maistą, jų vargšus pripildysiu duona.

Jo kunigus aprengsiu išganymu, o jo šventieji šokinės iš džiaugsmo.

Ten ištrykš Dovydo stiprybė; savo pateptajam paruošiau žibintą.

Jo priešus apvilksiu gėda, bet ant jo klestės jo karūna.

132 psalmės aiškinimas

Toliau, aiškindami 132 psalmės eilutes, atskleiskite šiek tiek daugiau apie ją. Skaitykite atidžiai!

1 ir 2 eilutės - Atsimink Dovydą, Viešpatie

"Atsimink, Viešpatie, Dovydą ir visas jo kančias, kaip jis prisiekė Viešpačiui ir davė įžadus galingajam Jokūbo Dievui, sakydamas:"

Šios psalmės pradžioje matome Dovydą, kuris šaukiasi Dievo dėl visų patirtų kančių. Kartu jis parodo savo atkaklumą ir atsidavimą Viešpačiui, patvirtindamas, kad egzistuoja Tėvui duoti pažadai ir kad taip jis galės juos visus išpildyti ir ramiai ilsėtis.

3-9 eilutės - Kol surasiu vietą Viešpačiui

"Tikrai neįeisiu į savo namų palapinę ir nelipsiu į savo lovą, neduosiu miego savo akims ir poilsio savo vokams, kol nerasiu vietos Viešpačiui, Jokūbo galingojo Dievo buveinės.

Štai mes girdėjome apie ją Efratoje ir radome ją miško lauke: įeisime į jos palapines, pagarbinsime ją prie jos papėdės: kelkis, Viešpatie, į savo poilsį, tu ir tavo stiprybės skrynia; tegul tavo kunigai apsirengia teisumu, tavo šventieji tegul džiaugiasi.

Istoriškai čia Dovydas kalba apie Dievui pažadėtos šventyklos statybą ir apie tai, kad jis niekada nesiilsės, kol nebaigs šio darbo. Taigi tai bus vieta, į kurią visi žmonės galės kreiptis, šauktis, melstis ir kalbėtis su Dievu, su nuoroda ir intymiai.

10-12 eilutės - Viešpats teisingai prisiekė Dovydui

"Dėl savo tarno Dovydo nenusigręžk nuo savo pateptojo veido: Viešpats prisiekė Dovydui tiesą ir nesitrauks nuo jos; iš tavo kūno vaisių pasodinsiu į tavo sostą; jei tavo vaikai laikysis mano sandoros ir mano liudijimų, kurių juos išmokysiu, tai ir jų vaikai sėdės tavo soste per amžius."

Šiose eilutėse taip pat primenamas Dovydui Dievo duotas pažadas, todėl psalmininkas šaukiasi, kad Viešpats įvykdytų savo žodį ir atsiųstų Jeruzalės žmonėms Gelbėtoją Jėzų Kristų.

Šiame pažade Viešpats taip pat kalba apie palaiminimus, kuriuos išlies kiekvienam Jam ištikimam sūnui, apie geriausią būdą, kaip sudrausminti nepaklusnumą, ir apie pažado išsipildymą, kai į pasaulį ateis ilgai lauktas Sūnus.

13-16 eilutės - Nes Viešpats išsirinko Sioną

"Nes Viešpats išsirinko Sioną, jis norėjo jį savo buveine, sakydamas: "Tai mano amžinoji poilsio vieta, čia aš apsigyvensiu, nes jos troškau. Aš gausiai palaiminsiu jos maistą, jos vargšus pripildysiu duona. Taip pat aprengsiu jos kunigus išganymu, o jos šventieji šokinės iš džiaugsmo".

Dievas, išsirinkęs Dovydo palikuonis, kad atvestų į pasaulį Kristų, taip pat išsirinko Sioną savo amžinąja buveine žemėje. Taigi Viešpats, kuris tada gyveno danguje, ateis gyventi tarp žmonių, laimindamas žmones savo buvimu ir išganymu.

17 ir 18 eilutės - Ten išvesiu Dovydo stiprybę.

"Ten ištrykšta Dovydo stiprybė, savo pateptajam paruošiau žiburį; jo priešus apvilksiu gėda, bet ant jo klestės jo karūna."

132 psalmės pabaigoje dar kartą patvirtinamas Dievo pažadas, kad Jis atsiųs tikrąjį Karalių ir Jo karalystė išliks per amžius.

Sužinokite daugiau :

• Visų psalmių prasmė: surinkome 150 psalmių
• Dovydo žvaigždės vėrinys: atneškite sėkmę ir teisingumą į savo gyvenimą
• Malda Davi Miranda - Misionieriaus tikėjimo malda