O 35 psalmė tai viena iš Dovydo gedulingų psalmių, kurioje taip pat randame nekaltumo deklaraciją. Šioje psalmėje neįprastai pabrėžiamas jo priešų vaidmuo. Susipažinkite su psalme ir WeMystic šventųjų žodžių interpretacija.

Dovydo liūdesys ir nekaltumas 35 psalmėje

Skaitykite šios psalmės žodžius su dideliu dėmesiu ir tikėjimu:

Kovok, Viešpatie, su tais, kurie kovoja su manimi, kovok su tais, kurie kovoja su manimi.

Pasiimkite skydą ir grindinį ir ateikite man į pagalbą.

Išsitrauk ietį ir ietį prieš tuos, kurie mane persekioja; sakyk mano sielai: 'Aš esu tavo išgelbėjimas'.

Tebūna sugėdinti ir sugėdinti tie, kurie siekia mano gyvybės; tegul atsitraukia ir sugėdinami tie, kurie sumanė prieš mane pikta.

Būkite kaip girnų akmuo prieš vėją, ir Viešpaties angelas privers juos bėgti.

Tegul jų kelias būna tamsus ir slidus, o Viešpaties angelas juos persekioja.

Nes be priežasties jie slapta paspendė man spąstus, be priežasties iškasė duobę mano gyvybei.

Tegul sunaikinimas užklumpa juos netikėtai, tegul juos suriša spąstai, kuriuos jie paslėpė; tegul jie patenka į tą pačią pražūtį.

Tada mano siela džiūgaus Viešpatyje, džiaugsis jo išgelbėjimu.

Visi mano kaulai sakys: "Viešpatie, kas toks kaip tu, kuris gelbsti silpnąjį nuo stipresnio už jį? Taip, vargšą ir stokojantįjį nuo to, kuris jį apiplėšinėja.

Atsiranda piktavalių liudytojų; jie klausinėja manęs apie dalykus, kurių nežinau.

Jie daro man blogį dėl gero, verčia mano sielą sielvartauti.

O aš, kai jie sirgo, apsivilkau ašutinę, nusižeminau pasninkaudamas ir meldžiausi padėjęs galvą ant krūtinės.

Aš elgiausi taip, kaip elgčiausi dėl draugo ar brolio; lenkiausi ir verkiau, kaip verkiama dėl motinos.

Bet kai suklupau, jie apsidžiaugė ir susibūrė; jie susibūrė prieš mane, nelaimingi žmonės, kurių nepažinojau; jie be perstojo mane šmeižė.

Jie, kaip veidmainiai per vakarėlius, griežė dantimis prieš mane.

Viešpatie, kaip ilgai į tai žiūrėsi? Išgelbėk mane nuo jų smurto, išgelbėk mano gyvybę nuo liūtų!

Tuomet dėkosiu tau didžiajame susirinkime, tarp labai daug žmonių tave šlovinsiu.

Tegul nesidžiaugia dėl manęs tie, kurie yra mano priešai be priežasties, ir tegul neužmerkia akių tie, kurie nekenčia manęs be priežasties.

Nes jie nekalbėjo apie taiką, bet sugalvojo klastingų žodžių prieš krašto žmones.

Jie atvėrė burnas prieš mane ir sako: "Ak, mūsų akys tai matė!

Tu, Viešpatie, tai matei, netylėk, Viešpatie, nesitrauk nuo manęs.

Pabuskite ir pabuskite mano teismui, mano bylai, mano Dievui ir mano Viešpačiui.

Viešpatie, mano Dieve, pateisink mane pagal savo teisumą, ir tegul jie nesidžiaugia manimi.

Nesakykite savo širdyse: "Aha! mūsų troškimas išsipildė"; nesakykite: "Mes jį prarijome".

Tegul būna sugėdinti ir sugėdinti tie, kurie džiaugiasi mano skriauda; tegul būna sugėdinti ir sugėdinti tie, kurie didžiuojasi prieš mane.

Tegul šaukia iš džiaugsmo ir džiūgauja tie, kurie trokšta mano išteisinimo, tegul kalba apie mano išteisinimą ir tegul nuolat kartoja: "Tebūnie pašlovintas Viešpats, kuris džiaugiasi savo tarno gerove".

Tada mano liežuvis visą dieną kalbės apie tavo teisumą ir tavo šlovę.

35 psalmės aiškinimas

Kad galėtumėte suprasti visą šios galingos 35 psalmės žinią, pateikiame išsamų kiekvienos šios ištraukos dalies aprašymą, kurį rasite žemiau:

1-3 eilutės - Kova su tais, kurie kovoja su manimi

"Kovok, Viešpatie, su tais, kurie su manimi ginčijasi, kovok su tais, kurie priešinasi man. Paimk skydą ir ietį ir pakilk man į pagalbą. Paimk ietį ir ietį prieš tuos, kurie mane persekioja. Sakyk mano sielai: "Aš esu tavo išgelbėjimas".

Šios 35 psalmės pradžioje Dovydas jaučia, kad yra neteisingai puolamas, ir meldžia Dievą, kad šis jam padėtų ir kovotų už jį su priešais. 35 psalmės pradžioje Dovydas nedvejodamas prašo Dievo, kad šis kaip karys stotų prieš jo priešus, taip parodydamas visišką priklausomybę nuo Dievo galybės. Šį jausmą jis dar kartą patvirtina frazėmis: "Sakyk mano sielai: aš esu tavo išgelbėjimas", taip parodydamas, kad laukia Dievo veikimoprieš savo priešus.

4-9 eilutės - Tegul jie krinta į pražūtį

"Tebūna sugėdinti ir sugėdinti tie, kurie siekia mano gyvybės; tegul atsigręžia ir sugėdinti tie, kurie sumanė prieš mane pikta. Tebūna jie kaip pelenai prieš vėją, ir VIEŠPATIES angelas privers juos bėgti; tegul jų kelias būna tamsus ir slidus, ir VIEŠPATIES angelas juos persekios. Nes be priežasties jie paslapčia paspendė man spąstus, be priežasties iškasė duobę mano gyvybei. Tegul juos staiga užklumpa vėjas.Tada mano siela džiaugsis Viešpačiu, džiaugsis jo išgelbėjimu.

Tolesnėse eilutėse matome eilę prašymų, kuriuos Dovydas pateikia kaip bausmę savo priešams ir persekiotojams: kad jie būtų sugėdinti ir sugėdinti, kad jų kelias būtų tamsus ir slidus, kad Viešpaties angelas juos persekiotų. Kitaip tariant, Dovydas prašo Dievo, kad jo priešai būtų galutinai nubausti. Jis pateikia šį prašymą, nes žino savo nekaltumą, žino, kad nenusipelnė įžeidimų ir išpuolių, kuriuos piktadariaijuos padarė ir mano, kad Dievas turėtų juos nubausti savo 35 psalmės prašymu.

10 eilutė - Visi mano kaulai sakys

"Visi mano kaulai sakys: "Viešpatie, kas panašus į tave, kuris gelbsti silpnąjį nuo stipresnio už jį? Taip, vargšą ir stokojantįjį nuo to, kuris jį apiplėšinėja."

Ši eilutė rodo gilų Dovydo atsidavimą Dievui kūnu ir siela. Jis vartoja posakį "visi mano kaulai", kad parodytų savo pasitikėjimą Dievo teisingumu, kuris išgelbės silpnąjį (Dovydą) nuo stipraus (jo priešų), suteiks privilegiją vargšui ir stokojančiam, o vagiliaujantį nubaus. Jis parodo, kad Dievo galybė gali vėluoti, bet nesiliaus, nes nėra niekošioje visatoje, kuri gali prilygti jo galiai.

11-16 eilutės - Kaip pasišlykštėtini veidmainiai

"Pakyla piktavaliai liudytojai; jie klausinėja mane apie dalykus, kurių aš nežinau. Jie iškeičia bloga į gera, sukeldami mano sielai sielvartą. O aš, kai jie sirgo, apsivilkau aš drobulę, nusižeminau pasninkaudamas ir meldžiausi padėjęs galvą ant krūtinės. Elgiausi taip, kaip elgčiausi dėl savo draugo ar brolio; ėjau nulenkęs galvą ir verkdamas, kaip kas nors gedi savo motinos. Bet kai suklupauJie džiaugėsi ir susirinko; jie susibūrė prieš mane, nelaimingi žmonės, kurių nepažinojau; jie be perstojo mane šmeižė. Kaip tyčiodamiesi veidmainiai per šventes, jie griežė dantimis prieš mane".

Šiose eilutėse Dovydas šiek tiek pasakoja apie tai, kas jam nutiko. Jis pasakoja apie gėdingą požiūrį tų, kurie šiandien iš jo tyčiojosi, nors praeityje jis jiems jau buvo padėjęs. Jis kalba apie melagingus liudytojus, kurie tyčiojosi iš Dovydo, kuris susiraukė, suklupo ir pasitraukė.

17 ir 18 eilutės - Viešpatie, kaip ilgai į tai žiūrėsi?

"Viešpatie, kaip ilgai tu tai matysi, išgelbėk mane nuo jų smurto, išgelbėk mano gyvybę nuo liūtų, tada dėkosiu tau didžiajame susirinkime, šlovinsiu tave tarp daugybės žmonių."

Šiose eilutėse jis klausia Dievo, ar to neužtenka, kol Viešpats matys jį kenčiantį nuo priešų rankų, su tiek daug neteisybės. Tačiau jis pasitiki Dievu, jis žino, kad gali pasitikėti, jog Dievas išlaisvins jį iš tiek daug smurto. Ir todėl sako, kad laukia jo išlaisvinimo ir gailestingumo, kad suteiktų malonę ir šlovintų Tėvo vardą žmonių tarpe.

19-21 eilutės - Jie atvėrė burnas prieš mane

"Tegul nesidžiaugia manimi tie, kurie be priežasties yra mano priešai, ir tegul nemirksi akimis tie, kurie be priežasties manęs nekenčia, nes jie nekalbėjo apie taiką, bet sugalvojo klastingų žodžių prieš ramius žemės gyventojus. Jie atvėrė burnas prieš mane ir sako: 'Ak, mūsų akys jį matė'".

Dovydo priešai džiaugėsi matydami, kad toks kaip jis, aklai pasitikintis Viešpačiu, krinta. Psalmininkas vėl gina savo nekaltumą: "Jie nekenčia manęs be priežasties." Tai kančios ištrauka ir iliustruoja priešų sarkazmą: "Ak, mūsų akys tai matė".

22 ir 25 eilutės - Tu, Viešpatie, esi jį matęs

"Tu, Viešpatie, tai matai, nenutylėk, Viešpatie, nesitrauk nuo manęs. Pabusk ir atsibusk mano teismui, mano bylai, mano Dievui ir mano Viešpačiui. Išteisink mane pagal savo teisingumą, Viešpatie, mano Dieve, ir tegul jie nesidžiaugia manimi. Tegul jie nesako savo širdyje: 'Štai mūsų troškimas išsipildė', tegul nesako: 'Mes jį prarijome'".

Šiose 35-osios psalmės eilutėse Dovydas sako Dievui, kad šis atsibustų, nes jis liudija visa tai, kas, jo žiniomis, buvo neteisinga. Jis prašo Dievą netylėti ir maldauja jo nebepratęsti savo kančios, prašo dieviškojo teismo.

26-28 eilutės - Mano liežuvis visą dieną kalbės apie tavo teisumą ir tavo šlovę.

"Tegul būna sugėdinti ir sugėdinti kartu tie, kurie džiaugiasi mano skriauda; tegul apsivelka gėdą ir nešlovę tie, kurie didžiuojasi prieš mane; tegul šaukia iš džiaugsmo ir džiūgauja tie, kurie trokšta mano išteisinimo, tegul kalba apie mano išteisinimą ir tegul nuolat kartoja: "Tebūnie išaukštintas Viešpats, kuris džiaugiasi savo tarno gerove!" Tada mano liežuvis visą dieną kalbės apie tavo teisumą ir tavo šlovę.visi."

Šios eilutės posakiu "gėdykitės" Dievas parodo, kad žemės žmonių nedorybės prieš galutinį teismą yra niekinės, jos jiems nenaudingos. Tik mylintys Dievą dalyvaus Jo džiaugsme po dieviškojo teismo, tik jie galės šlovinti Dievą po to, kai bus išgelbėti.

Sužinokite daugiau :

• Visų psalmių prasmė: surinkome 150 psalmių
• Sofrologija - pabėgti nuo streso ir gyventi harmonijoje
• Moteriška energija: kaip pažadinti savo dieviškąją pusę?