Psalmė savo funkcijomis ir savybėmis yra labai artima mums žinomoms vadinamosioms mantroms. Psalmės dėka galima deklamuoti maldą dainuojamomis eilutėmis, kai žodžiai turi galią derintis su dangiškomis energijomis, taip užtikrinant glaudesnį ryšį su Dievu. Šis glaudus ryšys leidžia geriau bendrauti apie jūsų prašymus ar prašymus.Šiame straipsnyje apžvelgsime 66 psalmės prasmę ir aiškinimą.

Sunkus naujo paleidimo palengvinimas, naudojant 66 psalmę

Jose esantys žodžiai ir eilutės turi galią perduoti žinią ir daryti tiesioginę įtaką psalmininkui, rodydamos kelią, kuriuo Dievas norėtų, kad jis eitų. Tai taip pat yra šių maldų įvairiapusiškumo dalis, nes kiekviena iš jų buvo sukurta taip, kad atitiktų ypatingą žmogaus patirties momentą: eilutės skirtos tiems, kuriems reikia apsaugos, kitos - padėkoti už visusKai kurie tekstai parengti siekiant suteikti gaires ir ramybę tiems, kurie yra netikintys ir su giliu liūdesiu širdyje, skatinti daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi.

66 psalmė yra šiek tiek ilgesnė už daugelį kitų, joje kalbama apie labai subtilų laikotarpį, palaikant asmenis, išgyvenančius gilią krizę arba kovojančius sunkią ir ilgą kovą.

Teksto metu galima pastebėti, kad tai intensyvaus nusidėvėjimo situacija, tačiau situacija, kuri sukėlė šį nusidėvėjimą, jau baigėsi, ir dabar psalmininkas nori išreikšti savo dėkingumą Dievui, taip pat melsti naujo gyvenimo, kuris būtų teisingesnis ir taikesnis jam pačiam ir visiems aplinkiniams.

Švęskite Dievą džiūgaudami, visos žemės.

Giedokite jo vardo šlovę, šlovinkite jo garbę.

Sakyk Dievui: "Koks baisus esi savo darbais! Dėl savo galybės didybės tavo priešai tau pasiduos.

Visi žemės gyventojai tave garbins ir tau giedos; jie giedos tavo vardą.

Ateikite ir pažvelkite į Dievo darbus: jis baisus savo darbais žmonių vaikams.

Jis pavertė jūrą sausuma; jie perėjo upę pėsčiomis; ten mes džiaugėmės Juo.

Jis valdys per amžius savo galia; jo akys nukreiptos į tautas; tegul maištininkai savęs neaukština.

Laiminkite mūsų Dievą, tautos, ir tegul skamba jo šlovinimo balsas,

Tam, kuris palaiko mūsų sielą gyvybe ir neleidžia, kad mūsų kojos susvyruotų.

Tu, Dieve, išbandei mus, išgryninai mus kaip sidabrą.

Tu įpainioji mus į tinklą, sukrėtei mūsų strėnas,

Tu privertei žmones jodinėti ant mūsų galvų, mes perėjome ugnį ir vandenį, bet Tu mus atvedei į erdvią vietą.

Ateisiu į tavo namus su deginamosiomis aukomis, sumokėsiu tau savo įžadus,

Kurias mano lūpos ištarė ir mano burna kalbėjo, kai buvau nelaimėje.

Aš tau aukosiu riebias deginamąsias aukas su avinų smilkalais, aukočiau jaučius su ožiais.

Ateikite ir klausykitės visi, kurie bijote Dievo, ir aš papasakosiu, ką jis padarė mano sielai.

Šaukiausi į jį savo lūpomis, ir jis buvo išaukštintas mano liežuviu.

Jei savo širdyje darysiu neteisybę, Viešpats manęs neišklausys;

Tačiau iš tiesų Dievas mane išgirdo; jis atsiliepė į mano maldos balsą.

Palaimintas Dievas, kuris neatmetė mano maldos ir neatstūmė nuo manęs savo gailestingumo.

66 psalmės aiškinimas

Kai kurie mokslininkai teigia, kad 66 psalmės teksto atsiradimo momentas siejamas su izraelitų išsilaisvinimu iš Sennacheribo kariuomenės, kai, kaip sakoma, po sunkaus mūšio turėjo žūti apie 185 000 asirų kareivių, kurie privertė priešą atsitraukti.

Trumpai tariant, ši malda gali būti labai naudinga visiems tiems, kurie po sunkaus gyvenimo laikotarpio jaučiasi išsekę, trokšta laimingesnės ir teisingesnės naujos pradžios, atmesdami visą liūdesį, kurį sukelia įtampos akimirkos, ir kovodami su nuovargio sukeltu stimulo trūkumu. Taip pat yra tokių, kurie naudojasi psalmynu norėdami reguliariau ir ramiau miegoti, taip pat skatindami socialinį teisingumą.

1 ir 2 eilutės

"Švęskite Dievą su džiaugsmu, visos žemės, giedokite jo vardo šlovę, šlovinkite jį."

66-ąją psalmę pradedame šventimu, kvietimu šlovinti Dievą, nes Jis vienintelis nusipelno visokio šlovinimo tarp visų kraštų.

3 ir 4 eilutės

"Sakyk Dievui: 'Koks baisus esi savo darbais! Dėl savo galybės didybės tavo priešai tau pasiduos, visi žemės gyventojai tave garbins ir tau giedos, jie giedos tavo vardą'."

Čia išaukštinama ir aprašoma dieviškoji šlovė. Nėra tokios galingos energijos ar apraiškos kaip Viešpaties, ir prieš Jį joks priešas neįstengia pasipriešinti.

5 ir 6 eilutės

"Ateikite ir pamatysite Dievo darbus: jis baisus savo darbais žmonių vaikams. Jis pavertė jūrą sausuma, jie pėsčiomis perėjo upę; ten mes džiaugiamės juo".

Abiejose eilutėse esame kviečiami prisiminti Dievo praeityje padarytus palaiminimus ir stebuklus, pavyzdžiui, Raudonosios jūros atvėrimą, kurie skatina mus visada pasitikėti ir tikėti Dievu, kad ir kas nutiktų.

7 eilutė

"Jis amžinai valdo savo galia, jo akys krypsta į tautas; tegul maištininkai savęs neaukština".

Net jei Jo ir nematote, Dievas visada yra tarp mūsų, vadovauja mūsų žingsniams ir koordinuoja viską, kas vyksta pasaulyje. Viešpats viešpatauja visai kūrinijai.

8 ir 9 eilutės

"Laiminkite, tautos, mūsų Dievą, ir tegul skamba jo šlovinimo balsas, tam, kuris palaiko mūsų sielą gyvybe ir neleidžia, kad mūsų kojos būtų pakirstos."

Gyvybės palaikytojas, Dievas yra tas, kuris nusipelno visų mūsų šlovės, nes Jis padeda mums eiti šviesos ir išminties keliu, remdamasis savo mokymais.

10-12 eilutės

"Nes tu, Dieve, mus išbandei, išgryninai mus, kaip sidabras išgryninamas, įleido mus į tinklą, vargino mūsų strėnas, privertė žmones joti ant mūsų galvų, perėjome ugnį ir vandenį, bet tu mus atvedei į erdvią vietą."

Šiose eilutėse suprantame, kad Dievas leidžia kentėti, tačiau Jis naudoja kančią kaip mokymosi ir tobulėjimo formą, apvalydamas visus nešvarumus ir nuodėmes. Kiekviena liūdesio ir sunkumų akimirka nesitęsia amžinai, o su Dievu šalia galime rasti šiaurę link džiaugsmo.

13-15 eilutės

"Ateisiu į tavo namus su deginamosiomis aukomis, atiduosiu tau savo įžadus, kuriuos mano lūpos ištarė ir mano burna kalbėjo, kai buvau nelaimėje. Atnašausiu tau riebias deginamąsias aukas su avinų smilkalais, aukočiau jaučius su ožiais".

Kai Viešpaties gerumas mus išgelbsti ar palengvina mūsų kančias, turėtume tik dėkoti. Senajame Testamente buvo labai įprasta aukoti aukas kaip būdą parodyti atgailą ir išpirkti nuodėmes, visiškai atsiduodant Dievui.

Tačiau šiandien tikrosios to meto aukos gali būti aiškinamos metaforiškai, sakant, kad turime atsisakyti tam tikro elgesio, požiūrio ir minčių, jei iš tiesų norime pašvęsti savo gyvenimą Viešpačiui.

16 ir 17 eilutės

"Ateikite ir klausykitės visi, kurie bijote Dievo, ir aš papasakosiu, ką jis padarė mano sielai: jo šaukiausi savo burna, ir jis buvo išaukštintas mano liežuviu."

Neįmanoma nuslėpti Dievo meilės. Ir, savaime suprantama, tas, kuris yra dėkingas už gautus palaiminimus, nedvejodamas kalba apie Viešpatį, gieda šlovinimo giesmes ir skleidžia žinią.

18 ir 19 eilutės

"Jei savo širdyje darysiu neteisybę, Viešpats manęs neišklausys, bet iš tiesų Dievas mane išklausė, išklausė mano maldos balsą."

Tiesa, kad kuo daugiau nusidedame, tuo labiau tolstame nuo Dievo. Tačiau nuo tos akimirkos, kai atgailaujame ir pradedame savo laimėjimus skirti Viešpačiui, Jis mus išgirsta ir atitinkamai atlygina.

20 eilutė

"Palaimintas Dievas, kuris neatmetė mano maldos ir neatitraukė nuo manęs savo gailestingumo".

Dievas neapleidžia mūsų nei laimėje, nei sunkumuose. Nuo tos akimirkos, kai imamės maldos kaip nuoširdaus veiksmo, Jis neignoruoja mūsų, Jis myli mus bet kokia kaina.

Sužinokite daugiau :

• Visų psalmių prasmė: surinkome 150 psalmių
• Tamsioji sielos naktis: dvasinės evoliucijos kelias
• Simpatijos šventajam Jonui Krikštytojui - apsauga, laimė ir klestėjimas