41 psalmė laikoma gedulo psalme. Tačiau ji prasideda ir baigiasi šlovinimu, todėl kai kurie tyrinėtojai šią Dovydo psalmę taip pat laiko šlovinimo psalme. Šventieji žodžiai kalba apie sunkią fizinę ir dvasinę ligą kenčiančio žmogaus dalią ir prašo Dievo apsaugos nuo priešų. Žr. toliau pateiktą aiškinimą:

Dvasinė šlovinimo galia 41 psalmėje

Atidžiai ir su tikėjimu perskaitykite toliau pateiktus šventus žodžius:

Palaimintas, kas rūpinasi vargšais; Viešpats išgelbės jį pikta dieną.

Viešpats jį saugos ir išsaugos gyvą; jis bus palaimintas krašte; tu, Viešpatie, neatiduosi jo priešų valiai.

Viešpats palaikys jį ligos patale, o jūs sušvelninsite jo lovą ligos metu.

Aš savo ruožtu tariau: "Viešpatie, pasigailėk manęs, išgydyk mano sielą, nes nusidėjau tau.

Mano priešai kalba apie mane piktai, sakydami: "Kada jis mirs ir jo vardas žus?

Jei kuris iš jų ateina pas mane, jis kalba netiesą, savo širdyje kaupia pikta, o kai išeina, kalba tai, ką kalba.

Visi, kurie manęs nekenčia, šnibždasi tarpusavyje prieš mane, kuria prieš mane pikta, sakydami:

Kažkas blogo prie jo prilipo, ir dabar, kai jis guli, jis nebeatsikels.

Net mano artimas draugas, kuriuo taip pasitikėjau ir kuris valgė mano duoną, pakėlė prieš mane kulną.

Bet tu, Viešpatie, pasigailėk manęs ir prikelk mane, kad galėčiau jiems atsilyginti.

Todėl aš žinau, kad tu manimi gėriesi, nes mano priešas nenugalėjo manęs.

O mane tu palaikai mano sąžiningumu ir amžinai stovi tavo akivaizdoje.

Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, nuo amžių amžinųjų iki amžių. Amen ir amen.

41 psalmės aiškinimas

Kad galėtumėte suprasti visą šios galingos 41 psalmės žinią, toliau pateikiame išsamų kiekvienos šios ištraukos vietos aprašymą:

1 eilutė - Palaimintas

"Palaimintas, kas rūpinasi vargšais; Viešpats išgelbės jį pikta dieną."

Tai tas pats žodis, kuriuo prasideda 1 psalmė, kurioje sakoma, kad palaimintas tas, kuris yra labdaringas. Tai išaukštinimo, šlovinimo frazė, nes palaiminti Dievą reiškia įvardyti jį kaip mūsų palaiminimų šaltinį. Čia minimas vargšas reiškia ne tą, kuris neturi pinigų, bet tą, kuris kenčia nuo ligų, nelaimių, problemų, dėl kurių jis nėra kaltas. Taigi labdaringas žmogus padeda ir žino, kad Dievaspalaiminkite jį už šį gestą.

2 ir 3 eilutės - Viešpats jį saugos

"Viešpats jį saugos ir išsaugos gyvenime; jis bus palaimintas krašte; tu, Viešpatie, neatiduosi jo priešų valiai. Viešpats palaikys jį ligos patale; tu sušvelninsi jo lovą ligos metu".

Kai psalmininkas sako, kad būsi palaimintas žemėje, jis turi galvoje, kad Dievas suteiks tau sveikatos, ilgaamžiškumo, turtų, harmonijos ir dvasinio gyvybingumo. Dievas nepaliks tavęs priešui, Jis bus sulaikytas net negalios glėbyje. Šioje 41-ojoje psalmėje aprašyta kančia yra bene sunkiausia Dovydo liga.

4 eilutė - Kadangi nusidėjau

"Aš tariau: 'Viešpatie, pasigailėk manęs, išgydyk mano sielą, nes nusidėjau Tau.

Šioje psalmėje galima įžvelgti psalmininko poreikį prašyti Dievo pasigailėti jo sielos, nes jis žino, kad nusidėjėliai turi prašyti Dievo atleidimo ir atpirkimo.

5-8 eilutės - Mano priešai kalba apie mane blogai

"Mano priešai kalba apie mane pikta, sakydami: "Kada jis mirs ir jo vardas pražus?" Ir jei kas iš jų ateina pas mane, kalba netiesą, savo širdyje kaupia pikta, o kai išeina, apie tai ir kalba. Visi, kurie manęs nekenčia, šnibždasi tarpusavyje prieš mane; jie sugalvoja pikta prieš mane, sakydami: "Kažkoks blogis prie jo prilipo", ir dabar, kai jis guli, daugiau nebeatsikels."

Šiose 41 psalmės eilutėse Dovydas išvardija neigiamus veiksmus, kurių prieš jį imasi priešai. Tarp jų jis kalba apie bausmę už tai, kad jo nebeprisimins. Senovės kultūrose nebeprisiminti žmogaus buvo tas pats, kas sakyti, kad jis niekada neegzistavo. Izraelio teisieji tikėjosi, kad jų vardai išliks ir po mirties.

9 eilutė - net mano intymus draugas

"Net mano artimas draugas, kuriuo taip pasitikėjau ir kuris valgė mano duoną, pakėlė prieš mane savo kulną".

Šioje ištraukoje suvokiame Dovydo liūdesį dėl to, kad jį išdavė žmogus, kuriuo jis taip pasitikėjo. Jėzaus ir Judo situacijoje šios eilutės suvokimas yra stulbinantis, nes jie dalijosi paskutiniuoju valgymu ("ir kas valgė mano duoną"), todėl Jėzus cituoja šią eilutę Mato knygos 26 skyriuje. Jis pastebėjo, kaip tai išsipildė su Judu, kuriuo jis pasitikėjo.

10-12 eilutės - Viešpatie, pasigailėk manęs ir prikelk mane.

"Bet tu, Viešpatie, pasigailėk manęs ir prikelk mane, kad galėčiau jiems atsilyginti; todėl žinau, kad tau patinka, kad mano priešas manęs nenugali; tu palaikai mane mano sąžiningume ir pastatai mane savo akivaizdoje per amžius".

Šių eilučių žodžiuose galime rasti įvairių interpretacijų ir asociacijų su Biblijos ištraukomis. Dovydas vartoja tuos pačius žodžius, kai jam reikėjo išgydymo nuo ligos, kuri jį paguldė į lovą. Tai taip pat žodžiai, kurie pranašauja Jėzaus prisikėlimą. Tačiau psalmininkas yra teisus žmogus ir žino savo teisumą, todėl jis patiki savo veidą Dievui. Jis siekia amžinojo gyvenimoDievo akivaizdoje.

13 eilutė - Palaimintasis

"Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, nuo amžių amžinųjų iki amžių; amen ir amen".

Kaip ši psalmė baigėsi Dievo palaiminimu teisiesiems, taip ji baigiasi teisiojo palaiminimu Viešpačiui. Žodis Amen čia pasirodo dvigubai, taip sustiprindamas savo orųjį "tebūnie". Jį kartodamas jis patvirtina savo pritarimą 41 psalmės šlovinimui.

Sužinokite daugiau :

• Visų psalmių prasmė: surinkome 150 psalmių
• Simpatija, kad atbaidytų priešus ir neigiamus žmones
• Ar žinote, kas yra dvasinė prievarta?